Transporto priemonių tobulinimas ir supirkimo sferoje
Dažniausiai tobulinamos ne pačios transporto priemonės, bet transporto sistemos darbo organizavimas: didinamas susisiekimo greitis, patogumas, eismo saugumas ir t. t.
Vienas iš būdų, leidžiančių padidinti miesto autobusų efektyvumą, skirti jiems magistralinėse gatvėse specialias eismo juostas. Skirti juostą vien autobusams ar troleibusams galima tik tada, kai magistralinė gatvė pakankamai plati. Mūsų respublikos senųjų miestų centruose gatvės siauros, jose gana sunku organizuoti autobusų judėjimą atskiromis juostomis, nors tai ir būtų labai pageidautina.
Pirmą kartą tokia 1,1 km ilgio juosta pradėta eksploatuoti 1956 m. Čikagoje. Šiuo metu daugelis pasaulio miestų turi atskiras autobusų juostas, tačiau jos dažniausiai nesudaro ištisinio tinklo arba nesitęsia per visą maršrutą.
Prancūzijoje, naujame Evry mieste bandoma sistema BI-MODE, paremta šiuo principu. Čia važinėja 20-200 vietų autobusai, kurie ateityje bus valdomi automatiškai, ir dar labiau padidės šios sistemos efektyvumas. Tokie bandymai vyksta ir Vilniuje. Kodėl taip sunku pasakyti tai galėtų daugiau pasakyti mašinų supirkimas vilniuje, ką apie tai jie kalba.
Atskiriems didelių miestų rajonams taikytina Dial-a-Ride sistema. Ji primena įprastini autobuso ir radiofikuotų taksi darbą. Centrinė dispečerinė priima keleivių pageidavimus telefonu, o elektroninė skaičiavimo mašina sudaro optimalų maršrutą autobusui, kuris kiek nukrypdamas nuo pagrindinio maršruto, surenka visus keleivius. Gali būti ir kitokių modifikacijų: iš vieno punkto autobusas išvežioja keleivius i namus arba surenka juos palei judėjimo trasą ir nuveža i numatytą vietą, pvz., autobusų stotį, oro uostą ir t. t. Tokia sistema rekomenduotina mažesniems miestams — didelių palydovams, tačiau gali būti paranku ir periferinių rajonų gyventojams (pvz., Vilniaus Šeškinės ar Karoliniškių) tam tikru paros metu ar poilsio dienomis nuvažiuoti miesto centrą, poilsio vietas, aerouostą, stadionus ir pan.
Per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje didelių miestų buvo atsisakyta tramvajaus, nes jis užima daug vietos gatvėje, kliudo kitam transportui, juda lėčiau negu automobilis. Bet tramvajus nemirė: dabar jo linijos tiesiamos negiliame tunelyje po gatvės danga. įrengti 1 km tokio tramvajaus kainuoja 3 kartus pigiau, negu metropoliteno. Necentrinėje miesto dalyje greitojo tramvajaus linijos gali išeiti ir į gatvės paviršių. Tada jos tiesiamos visiškai atskiroje, izoliuotoje nuo kito transporto juostoje. Nauji linijų įrengimo būdai leido padidinti greitį iki 50 km/h, o panaudojant specialius tramvajų sąstatus net iki 120 km/h. Toks tramvajus perveža per valandą iki 30 tūkst. keleivių. Žodžiu, tai transporto priemonė, panaši metropoliteną, tik keletą kartų pigesnė ir patogesnė keleiviams, nes lengviau pasiekiama. Greitojo tramvajaus linijos suprojektuotos Rygos, Volgogrado, Saratovo ir kitiems TSRS miestams.
daugiau info rasite: Transporto stotelės nuo Amerikos iki Vilniaus
